nukara koh kira wa 'asin teh taa, 'orowa taa, 'otaka 'ene san teh taa, cise 'ene san. monimahpo sanu wa 'oman manu.
見ると、その子は逃げ出して、そこから、浜の方に下りて行って、うちへ帰った。娘もまた下りて行ったとさ。
neeteh taa 'orowa taa 'anayne tani taa, sine toota 'otaka'ene san manu. 'otaka'ene sani ike taa, sine seta taa nukara manu. seta nukara 'ike taa, neya seta taa kuu 'ani cohca 'ike rayki.
それからしばらくして今度、ある日浜に出たとさ。浜に出てイヌを一匹見たとさ。イヌを見てそのイヌを弓で射って殺した。
nah nii haw'iki manu. nii haw'ikihi ne'ampe taa, kiyanne monimahpo taa,'otaka 'ene taa, cise 'onne san manu.
という木を伐る声がしたとさ。木の声がしたから、上の娘一人は、浜の方へ、家の方へ下って行ったとさ。
neya monimahpo taa, ウーン, reekoh 'otakaa 'ene san rusuy manu. 'otakaa 'ene san, 'inkan rusuy. 'omantene taa tani suukawka hemaka teh taa 'orowa 'otaka 'ene san manu. sanihi ne'ampe sine haku taata 'an manu.
その娘は、なんとなく浜に出て見たい、浜のほうへ行ってみたいと思うようになった。そうこうしているうちに今、お裁縫を済ませてから浜に出たとさ。出たらそこに箱が一つあったとさ。
Otakane anak nupuri or wano poro wakka an hi ta a=rura wa san wa a=ukáosma wa an ruwe ne. Ne hi ka pirkano c=éramuoka wa siruwante=as kor ci=hunara akusu pirka híne nani néno an uske ci=pa easkay ruwe ne.
Sitcuk kor apeoy a=kar wa tan otakane ani Tatara ci=ki rusuy na sekor yaynu=as. Iisone pirka kane a=kar easkay yakun ani menokomakir hene ci=kar kusu ne. Ci=kar yakun nani eci=núre na.
Jishaku ani c=uk kor k=ékampakko poronno otakane c=uk easkay. Néno an pe Nibutani orun ci=rura. Na tu suy ka re suy ka jishaku ani atomteno otakane patek ci=numke akusu oyaciki 15kg pakno c=uk ruwe ne aan.
Tap néno an pe ne kusu 7 cup otta Muroran un Itankihama or un paye=as ruwe ne. Ne uske ta teeta wano pirka otakane poronno an sekor asur as ruwe ne. Korka ney ta ka poronno an ruwe ka somo ne. Ota kopoyke wa otakane ne noyne an kunnep opitta otakane ne ka somo ne. Sinna p ka poronno ka poronno an.
Tatara anakne teeta wano Nihon otta an pe ne wa koponci a=ekár keweri apeoy otta fuigo ani ruyno pas a=uhúyka wa or satetsu (ota-kane) a=omáre wa a=kar pe ne. Otakane anak sankabutsu ne kusu néun a=sesekka yakka nep ka a=kar ka eaykap. Hoskino ruyno uhuy kor an pas orwa asin issankatanso ani kane kotuk wa an sanso a=kouk kor easir kane ne an ruwe ne. Pirka kane a=kar rusuy yakun pirkano a=kar apeoy fuigo somo a=eywanke yak wen korka yayan kane ne yakun nen ne yakka isaykano kar easkay.
" 'iine 'ahsuy 'otaka'un puntunuye 'ahcahcipo suy makanihi 'orokehe ne'an 'ene kii."nah yehci 'ike taa,
「さては浜のpuntunuyeババがまた山にやって来てこんなことをしたんだな。」と言って
sekor hawean kor ray ka koyaykus oykesne opakanere wa
と言いながら、甥は死ぬにも死にきれず、しまいには馬鹿になって、
sekor okay pe a=yuputari i=kopasrota koramusinne a=ki wa ramma kane oka=an hike a=yaykotuyma- siramsuye wa inu=an hike “tumunci ekasi Nitaypakaye kor wen kewtum opakanere a=ki rok kusu emkosama Aeoynakamuy kor_ turesi ene an kamuy ene an pito sikoypakte a=ki ya?” sekor yaynu=an hike ipe kera a=yaykosakka
と兄さんたちが私をしかりつける（と）私は心が安らいで（それからは）いつもどおりに暮らしていたが思いをめぐらせてみると「トゥムンチ爺さんのニタイパカイェの悪い精神（のせい）で私は馬鹿になったからそのためにアエオイナカムイの妹をあれほどの神あれほどの方を怒らせてしまったのか」と思うと食事の味も感じられない。
neeteh 'orowa nukarahci teh 'orowa 'eramusinnehci 'ike taa, 'orowa tani taa cisehehcin hosipihci manu. cisehehcin 'ene 'uta hosipihci teh taa, cisehehcinta 'okayahcihi ne'ampe taa, 'anayne tani ne'an cepehte kamuy horokewpo naa, suy kimun mah-, horokewpo naa, suy 'otaka'un wahka'us kamuy horokewpo naa, mahkorohci kusu 'arikihci シタト。
それから、それをみんな見てから安心して、今、家に帰ったとさ。自分たちの家に帰ってそれから家にいたのだが、そのうち豊漁の神のホロケウポがそれから山のホロケウポも、また浜の水のホロケウポも嫁さがしに来たとさ。